Kai gyvenime taip ramybės trūksta

Seiza

Baisingai keistai jie klaupiasi. Pirmiausia, prieš priklaupiant reikia pritūpti, taip keliais į šalis, kaip kad mes kai tempimus darom. Tada pasukti dubenį šonu, kad vienas kelis atsisuktų nosies tiesumu, ir padėti tą kelį ant žemės. Tuomet atsukti antrą kelį atgal ir paklupdyti prie pirmojo. Baisingai jau keista, nesuprantu, kam toks cirkas - nei patogumo, nei greičio.

Mokuso

Kaip sakoma, įvertini tiktai praradęs. Niekad nepastebėdavau, kiek daug man reiškia ta pusė minutės meditacijos prieš ir po treniruotės. Numalšina, atstato, sukaupia. Nepaprastas gėris, ypač kai gyvenime taip ramybės trūksta. Čionais mokuso tik "tradicinės" treniruotės gale, ne daugiau nei 10 sekundžių, o sportinio karate net seiza nėr, tik nusilenkimas paskubomis. Trūksta man tos harmonijos ir ramybės, susikaupimo.

Rei

Niekaip nepriprantu ir vis dar viduj padarau įprastai, nors išorė ir lieka statiška. Jie turi vieną vienintelį Sensei ni rei. Priprasti ir neketinu, nes nesuprantu kaip galima neturėti ar neišreikšti visiškai jokios pagarbos praeičiai - žmonėms, kurie perdavė savo žinias ir patirtis atsijoję ir patobulinę - vietai, kurioje tobuliniesi ar tobulėjimo bendražygiams. Tiesa, kai kurie nusilenkia vieni kitiems, kai treneris "paleidžia" iš eilės, tik dar nesupratau kam - tik tiems, su kuriais poroj stovėjo, ar šalia eilėje stovintiems.